Užvertus kelią ir pėdas paslėpus,
Čia ir dabar išdavusi metus,
Išeis į praeitį lyg niekur nieko
Išnešdama visus talismanus.
Ir vėl iš naujo suksim laiko ratą,
Atlėgę vėl skubėsime prošal
Ne taip kaip reikia-kaip senei įpratę
Per daug nesigręžiodami atgal.
/Egmilės eilės/