Tėvystė – tai pašaukimas ir nuostabiausia profesija. Kai būname vaikais, norime kuo greičiau suaugti, o kai tampame suaugę – kažkodėl ilgimės vaikystės. Joje daugybė unikalių pirmų kartų ir daugybė patirčių. Būtent tas netikėtumo jausmas keliaujant per atradimus, išgyvenant mažus stebuklus kaskart ir yra žaviausias dalykas vaikystėje. Ir ne tik vaikystėje – apskritai visame žmogaus gyvenime. Po kiek laiko tampame uošviu, šešuru, seneliu. Vaidmenų daugėja, daugėja įvairiausių galimybių, rūpesčių, džiaugsmo bei skausmo. Viskas būna šalia.
Susikaupė daug unikalių rinkinių: šypsenų, pritarimo ar nepritarimo ženklų, sėkmių ir nesėkmių, atradimų ir praradimų, dvasinių dovanų, telefoninių žinučių, pasakojimo pradžių ir apibendrinimų, tylėjimo akimirkų…