Bus vėl daug ryškių spalvų – gėlės, medžiai, dangus, oficialios kalbos…
Iš pradžių linksma, įspūdžiai, kalbos tarsi bedugniai maišai, vis traukiami nauji ir nauji sakiniai, ir daug juoko, ir lūkesčių, tačiau vėliau koridoriai pradeda ilgėti, klasėse vis garsesnis kreidos kaukšėjimas į lentą. O paskui vėl knygos, užrašai, vargai, darbai, vėl pusdienis mokykloj, nors turbūt ne pamokos, ar bent ne tos pamokos yra svarbiausios. Yra tos kitos, dar rimtesnės už bet kokį dalyką. Pirmosios rimtos išdavystės, pirmosios muštynės dėl garbės, pirmosios meilės, aistros ir beprotystės… Iš šių pamokų sunkiau pabėgti nei iš matematikos. Gal net neįmanoma.
Nežinia, ar vien apie tai yra Rugsėjo 1-oji. Bet ir apie tai…