Tu Kove pabudęs prikelsi laukus
Ir kaimo bobutės dar metams atkus.
Dairysis į svirtį, sustos po klevu,
Negalima mirti, kaip šitaip gražu.
Priešistorinių laikų žmonės manydavo, kad pavasario šilumą ant savo sparnų parneša paukščiai. Kartu ir išsigelbėjimą nuo bado, šalčio, nepriteklių. Taip byloja sakmės, pasakos…
Pavasario pragiedruliai jau griauna žiemos viltis. Nors sniego malūnas šiaurėje dar gali sumosuoti pūgų sparnais, gamtoje apstu pavasario ženklų. Kovo mėnesį įvyksta neįtikėtinai daug permainų gamtoje – sparčių jos žingsnių pavasariop. Juk dienos trukmė pasivys ir pralenks naktį; tai įvyks kovo 18-ąją dieną. Po poros dienų – kovo 20–ąją ir lygiadienis, astronominė pavasario pradžia, pažymima kaip tarptautinė Žemės diena. Ji skirta žaliosioms akcijoms, gamtos žaizdų gydymui.
Etnologas Libertas Klimka