Netoli Smalininkų, Antšvenčių kaime, ant Šventosios upės kranto rymo XIX a. sodyba, kurioje gyveno akvarelinės miniatiūros meistrė Lidija Meškaitytė (1926-1993). Autentiška Mažosios Lietuvos gyventojo sodyba, skaičiuojanti antrą šimtmetį, saugo dailininkės ir jos tėvų, šiame krašte puoselėjusių lietuvybę, atminimą. 2006 m. sodyba įrašyta į LR kultūros vertybių registrą.
Sodyboje saugomas Lidijos Meškaitytės dienoraštis – aštuoni storiausi sąsiuviniai, prirašyti nežinoma kalba. Ištikimoji dailininkės draugė ir sodybos saugotoja Ona Burneikienė mano, kad dailininkė į šias užkoduotas eilutes sudėjo visus savo jausmus ir išgyvenimus. „Tai jos pačios sugalvotas šriftas. Pamenu, dar 1968 metais ji man pasisakė rašanti dienoraštį ir parodė kaligrafiškai išmargintus lapus. Prisipažinau, kad nieko nesugebu perskaityti. Lyg vokiškai parašyta, bet ne – tik keletas žodžių panašiai skamba. O ji pradėjo juoktis ir tarė: kai kas nors panorės perskaityti, prireiks dvidešimt penkerių metų“, – pasakojo O. Burneikienė.
Savamokslės dailininkės Lidijos Meškaitytės unikalumas – miniatiūrose atvaizduoti peizažai. Dėl patirtų sužalojimų negalėdama toli keliauti dažniausiai piešdavo greta namų esančius vaizdus. Paveikslai nutapyti taip kruopščiai ir preciziškai, jog juose puikiai matomas kiekvienas medžio lapas ar žolės stiebas. Net spalvas dailininkė stengdavosi parinkti kiek įmanoma natūralesnes, artimas gamtai. Savo kūrybą – 358 miniatiūras, natiurmortus, kompozicijas, portretus dailininkė prieš mirtį testamentu dovanojo Lietuvai, dabar jos darbai saugomi Lietuvos dailės muziejuje.
